Perteklinė žvejyba laikoma viena didžiausių šiandieninių grėsmių vandenyno ekosistemoms. Po šiuo terminu slepiasi gana paprastas reiškinys: žuvų išgaudoma tiek daug, kad vandenyne jų lieka per mažai tam, kad jų kiekis vėl atsistatytų.

Šiuo metu daugiau nei trečdalis pasaulio žuvies išteklių (t.y., įvairių žvejojamų žuvų rūšių) yra paveikti peretklinės žvejybos. [1]

Tai reiškia, kad didelė dalis mūsų naudojamų žuvų populiacijų lieka per mažos, kad galėtų atsinaujinti, ir dėl to su laiku žuvies kiekis vandenyne vis mažėja.

Dėl perteklinės žvejybos ne tik mažėja žuvų kiekis. Mokslininkai nustatė, kad taip pat mažėja ir žuvų dydis. [2] Be to, tam tikros žuvų rūšies populiacijos sumažėjimas paveikia ir kitus gyvūnus, pavyzdžiui tuos, kurie prisitaikę maitintis šia žuvų rūšimi. Ypač paveikiami ir tie organizmai, kuriais maitinasi išžvejotų žuvų rūšis: tokių organizmų (pavyzdžiui, mažesnių žuvelių, dumblių) ima sparčiai daugėti, kadangi sumažėja jais mintančių žuvų.

Tokie pokyčiai mitybos tinkluose gali padaryti daug žalos įvairioms ekosistemoms. Pavyzdžiui, koraliniuose rifuose sumažėjus augalėdžių žuvų populiacijai, ant koralų paviršiaus užsiveisia dideli kiekiai dumblių, kurie ilgainiui pražudo koralinius polipus. [3]

Jei greitu metu nebus imtasi griežtai žvejybą reguliuojančių priemonių, galimai netolimoje ateityje retas mūsų galės mėgautis laisvėje sugautomis lašišomis, menkėmis ar kitomis populiariomis žuvų rūšimis.