Kai kurie plačiai naudojami verslinės žvejybos būdai suardo ištisas jūros dugno buveines. Geriausias to pavyzdys - dugninis tralavimas, kurio metu dešimtis tonų sverianti įranga gremžia jūros dugną siekiant pagauti krevetes bei prie dugno gyvenančias žuvis.

Tokios žvejybos metu sunaikinami rifai, jūržolių pievos ir kitos jautrios dugninės ekosistemos, kurių atsikūrimui gali prireikti daugybės metų.[1]

Tralavimo metu ne tik fiziškai suardomas dugno reljefas - tralui gremžiant dugną, žūna daugybė organizmų kurie nėra žvejybos tikslas. Taip dugno ekosistemos praranda savo bioįvairovę ir sudėtingumą. Užtenka vieno dugninio tralo praplaukimo, kad teritorijoje dugno bestuburių gyvūnų gausa sumažėtų 26%.[2] Tai ypač paveikia nejudrius organizmus, tokius kaip dvigeldžiai moliuskai.