Vandenyno svarba

phytoplankton-1348508.jpg

Pagamina bent pusę deguonies, kuriuo kvėpuojame

Maždaug kas antras oro gurkšnis mūsų plaučius pasiekia vandenyno organizmų dėka. Jūriniai deguonies gamintojai - mikroskopinis fitoplanktonas, jūržolės ir kiti dumbliai - fotosintezės būdu gamina į atmosferą patenkantį deguonį, taip pat kaip augalai sausumoje. Be to, būtent fitoplanktono dėka Žemėje susidarė palankios sąlygos evoliucionuoti deguonimi kvėpuojantiems organizmams.

hanna-obersteller-k7L-OP5yU94-unsplash.jpg

Mažina šiltnamio dujų kiekį atmosferoje

Gamindamas deguonį fotosintezės proceso metu, fitoplanktonas iš aplinkos sugeria anglies dioksido dujas - vienas iš šiltnamio efekto sukėlėjų. Šis anglies dioksidas virsta fitoplanktono dalimi ir per mitybinę grandinę yra toliau įsisavinamas jūros gyvūnų, pavyzdžiui, banginių ar stambių žuvų. Nugaišę stambūs jūros gyvūnai grimzta žemyn į jūros dugną, su savimi nusinešdami ir anglį - taip apsaugodami Žemę nuo dar didesnės šiltnamio dujų koncentracijos atmosferoje.

nasa-i9w4Uy1pU-s-unsplash.jpg

Lemia orus ir klimatą

Vandenynas sugeria didelę dalį saulės skleidžiamos ir dėl šiltnamio efekto Žemės atmosferoje užsiliekančios šilumos. Sugerta šiluma, kurios ypatingai daug ties pusiaujo zona, pasiskirsto po likusį Žemės rutulį dalyvaujant jūrų srovėms bei vėjams. Beje, beveik visas sausumoje iškrentantis lietus taip pat atkeliauja iš vandenyno!

fredrik-ohlander-CbeApl8sxxw-unsplash.jpg

Svarbus maisto šaltinis didelei žmonijos daliai

Skaičiuojama, kad žuvis bei kitos jūros gėrybės sudaro bent 20% suvartojamų gyvūninės kilmės baltymų daugiau nei trims milijardams žmonių populiacijos, o kai kuriose regionuose šis skaičius net viršija 50%. Negana to, žuvies vartojimas jau kurį laiką sparčiai auga. Didžioji jos dalis vis dar atkeliauja iš vandenynų, nepaisant spartaus jūrinių žuvies išteklių mažėjimo.

johnny-chau-WbBTlOk-CRY-unsplash.jpg

Vieta poilsiui ir turizmui

Ar galėtum pagalvoti, kad apie trečdalis viso pasaulio turistų atostogauja Viduržemio jūros pakrantėse? Bendrai, pajūrio turizmas sudaro didžiąją dalį Europos ir pasaulinio turizmo. Tai reiškia, kad dauguma žmonių renkasi poilsiauti kaitindamiesi pliažuose, plaukiodami, nardydami ar praktikuodami kitokią veiklą pajūryje, tad pajūrio zonų būklė neišvengiamai daro įtaką tokio tipo poilsiui.

paul-einerhand-ZORbwXOGy6E-unsplash.jpg

Ekonominė ir socialinė svarba

Minėtas pajūrio turizmas atneša milžinišką srautą pinigų ir darbo vietų daugybei kranto liniją turinčių šalių. Svarbią ekonominę rolę turi ir žvejybos bei laivybos pramonės, sukuriančios papildomų darbo vietų ir keliančios šalių ekonomiką. Vis dažniau girdimas terminas - mėlynoji ekonomika, kuri apima visas ekonomines veiklas, susijusias su vandenynu ir pakrantėmis, bei darnų jų vystymą. Ši reliatyviai nauja ir kylanti ekonomikos sritis laikoma daug žadančia ateities visuomenėms.

adrian-jakob-JojH5UgJ0bU-unsplash.jpg

Namai milžiniškam kiekiui bioįvairovės

Didelė dalis vandenyno žmogui dar nepažįstama, tad nustatyti tikslų organizmų rūšių gyvenančių jame skaičių - itin sudėtinga užduotis. Visgi jau apibūdinta daugiau nei 220 tūkst. skirtingų jūrinių organizmų rūšių, neskaičiuojant visos vandenyne sutinkamos bakterijų įvairovės, tačiau manoma, kad net 91% iš jų mokslui dar nežinoma. Ne vienas vaistinis preparatas jau buvo sukurtas jūrinių organizmų dėka - kas žino, kiek dar potencialių medicininių atradimų tūno vandenyne?

vlad-tchompalov-NpQSAv29evU-unsplash.jpg

Įkvėpimo šaltinis

Paslaptingi ir mums neįprasti vandenyno organizmai bei įspūdingi povandeniniai peizažai įkvėpė daugybę meno kūrinių bei mokslinių išradimų. Delfinai, banginiai, aštuonkojai ir kiti aukšta protine veikla ir elgsenos įvairove pasižymintys gyvūnai nepaliauja stebinti savo gebėjimais ir padeda geriau suprasti mus pačius.

Tačiau šiandien mūsų vandenynas - pavojuje.