Mikroplastiko kaupimasis jūros organizmuose keliaujant per mitybos grandinę (Šaltinis: Marine Litter Vital Graphics, aut. Maphoto/Riccardo Pravettoni)

Didelė dalis žmonijos šiukšlių vienais ar kitais keliais galiausiai atsiduria vandenyne. [1] Šios atliekos pačios įvairiausios - nuo drėgnų servetėlių, plastikinių maišelių ir maisto dėžučių, iki beveik neįžiūrimų mikroplastiko ir mikropluošto dalelių, naudojamų kosmetinėse priemonėse ir audiniuose.

14 milijonų tonų plastiko kasmet yra išmetama į vandenyną.[2] Palyginimui, šitiek sveria apie 100 tūkstančių mėlynųjų banginių - didžiausių Žemės gyvūnų!

Šiukšlės vandenynuose kaupiasi ir kartu su srovėmis cirkuliuoja aplink visą planetą šimtus metų, bei netgi sudaro milžiniškas šiukšlių salas. [3] Didžiausia jų yra žinoma kaip Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sala, kuri driekiasi apie 1.6 milijonų km² - savo plotu ji yra triskart didesnė už Prancūziją! [4]

Tačiau netgi 70% šiukšlių jūrose nugrimzta į vandenyno dugną [5] - tai reiškia du blogus dalykus: pirma, jog mes toli gražu nežinome tikrųjų vandenyno užterštumo mastų, nes matome tik tas atliekas, kurios plaukioja vandens paviršiuje. Antra - giliai nugrimzdusių šiukšlių surinkti tikriausiai nebus įmanoma ir jos tik toliau kaupsis.

Vandenyne šiukšlėms ne vieta ne tik dėl to, kad jos atrodo nepatraukliai. Plastiko atliekos kelia pavojų jūros gyvūnų sveikatai ir gyvybėms.

Neretai jūros gyvūnų praryjamos šiukšlės užkemša jų virškinamąsias sistemas ir neleidžia efektyviai maitintis. [6] Be to, plastikas savo paviršiumi pritraukia chemines medžiagas, iškreipiančias gyvūnų hormonų veiklą ir sukeliančias įvairius susirgimus bei reprodukcines problemas. [7] Tai gali neigiamai paveikti gyvūnų išlikimo ir sėkmingo dauginimosi tikimybes.

Negana to, su žuvimi, jūros gėrybėmis, druska ir net vandeniu iš plastikinių buteliukų, pačios mažiausios plastiko dalelės pasiekia ir žmonių organizmus. [8] Daugiau apie mikroplastiką ir jo poveikį - čia.