Deguonies gamybai reikalinga šviesa? Anot jūrinių mikrobų, nebūtinai

 

Gamtos moksluose itin dažnai girdimas terminas fotosintezė. Tai procesas, kurio metu augalai, dumbliai ir kai kurios bakterijos naudodami saulės šviesos energiją ima iš aplinkos anglies dioksidą (CO2), kad pasigamintų sau maistinių medžiagų.

Mums šis procesas dar svarbus tuo, kad tik jo metu šie organizmai pagamina deguonį, kuriuo kvėpuojame. Nors… darosi panašu, kad saulės šviesa deguonies gamyboje - nevisuomet būtinas faktorius. Ir ši naujiena mokslo pasauliui labai didelė.

 

Absoliučiai daugumai deguonį gaminančių organizmų reikalinga saulės šviesa. Nuotraukoje - augalai jūržolės.

Tamsiose vandenyno gelmėse gyvena plačiai paplitęs vienaląstis mikroorganizmas-archėja, pavadinimu Nitrosopumilus maritimus, bei kelios jos giminaitės.

Jau seniau žinota, kad šios archėjos dalyvauja vieno svarbaus elemento - azoto - cikle. Tačiau tam, kad vykdytų šio ciklo reakcijas, joms reikalingas deguonis. O vandenyno dugne jo tikrai trūksta. Tad kaip šios archėjos gali būti tokios paplitusios bedeguonėje aplinkoje ir vykdyti tokias reakcijas?

 

Visai neseniai mokslininkai nustatė, kad N. maritimus visiškoje tamsoje gali pačios pasigaminti sau reikalingo deguonies.

Augindami jas laboratorijoje su ribotu deguonies kiekiu, mokslininkai pastebėjo kaip reakcijoms naudojamo deguonies vandenyje ima mažėti ir mažėti, kol visai nebelieka… O tuomet po kelių minučių deguonies lygis vėl ima kilti.

Kol kas neaišku kaip, tačiau šios archėjos esant deguonies trūkumui pačios jį gaminasi, ir tam joms nereikalinga saulės šviesa. Tiesa, reikia paminėti, praeityje yra atrasta keletas mikroorganizmų, galinčių tą daryti, tačiau jie buvo itin reti ir gyvenantys labai specifinėje aplinkoje, priešingai nei čia minėta N. maritimus, kurios vandenyne yra tiesiog pilna.

Archėjos Nitrosopumilus maritimus (nuotraukos iš Könneke ir bendraautorių straipsnio, 2005)

 

Ar šių organizmų tamsoje gaminamas deguonis pasiekia ir mūsų plaučius? Tikrai ne. Šio nedidelio deguonies kiekio užtenka tik jiems patiems. O jei ir pagaminama šiek tiek daugiau, perteklinis deguonis būtų greitai suvartojamas aplink esančių organizmų, nepasiekdamas vandenyno paviršiaus. Nepaisant to, šis atradimas - labai svarbus mokslininkų suvokimui apie deguonies gamybą ir azoto ciklą.

Šaltinis: https://www.sciencedaily.com/releases/2022/01/220106143640.htm

Previous
Previous

Rastas prieš 106 metus prie Antarktidos nuskendęs laivas. Kas jame gyvena dabar?

Next
Next

Aštuonkojų patelės mėto akmenis į įkyrius patinus?