Kokios šiukšlės teršia Lietuvos pajūrį?

Tarša

Jan 31

Šiukšlių salos vandenyne, mikroplastikas visur aplinkui – tikriausiai jau teko girdėti šiuos nerimą keliančius dalykus. Tačiau kiek žinai apie šiukšlių situaciją mūsų Baltijos jūros pakrantėse? Jei neteko daug apie tai girdėti, nenuostabu – dar tik visai neseniai pasirodė pirmųjų jūros šiukšlių tyrimų Lietuvoje rezultatai. Kviečiame su jais susipažinti!

Nematoma problema Lietuvos pakrantėse: mikroplastikas

Iki praėjusių metų pabaigos, kuomet pasirodė Aplinkos apsaugos agentūros ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto projekto „Jūros šiukšlių monitoringas“ rezultatai, apie mikroplastiką Lietuvos pajūryje buvo nežinoma beveik nieko. Būtent šio projekto metu Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai rinko ir tyrė Lietuvos pajūrio vandens ir paplūdimio smėlio mėginius ir ieškojo juose mažyčių mikroplastiko dalelių bei kitų mikrošiukšlių.

Patys pirmieji tyrimo rezultatai jau privertė tyrėjus sunerimti: mikroplastiko buvo rasta visuose 651 surinktame Baltijos vandens ir smėlio mėginyje.

Mikroplastikas – tai mažesnės nei 5 milimetrų dydžio plastiko dalelės. Šios dalelės gali būti specialiai pagamintos tokio dydžio, pavyzdžiui, kai yra naudojamos sintetiniams blizgučiams ar kai kuriai kosmetikai bei higienos produktams. Tačiau dalis mikroplastiko susidaro yrant didesniems plastiko gaminiams – plastikinėms pakuotėms, žvejybos tinklams, sintetiniams dažams ar net drabužiams. Projekto rezultatai parodė, kad pastarieji galimai atsakingi už didžiąją dalį mūsų pakrančių vandenyse esančio mikroplastiko.

Mikroplastiko kelias: iš skalbyklių – į jūrą

Nuo sintetinių drabužių atsiskyrę mikroplastiko plaušai paprastai patenka į vandenį skalbimo metu. Vienas iš nedaugelio būdų sumažinti tokių plaušų patekimą į vandenį - skalbyklėse įtaisyti specialius kai kurių gamintojų siūlomus mikroplastiko filtrus. Tačiau ši technologija vartotojui kainuoja daug, o jos efektyvumas kol kas toli gražu nėra tobulas – ant filtrų surinkto mikroplastiko dar nėra kaip lengvai perdirbti, tad tenka paprasčiausiai išmesti jį į šiukšliadėžę.

Paprastesnis būdas sumažinti mikroplastiko patekimą į vandenį - dažniau rinktis iš natūralių medžiagų pagamintus drabužius. Tačiau žinoma, svarbu atsižvelgti ir į natūralios medžiagos tvarų išgavimą.

Visoje Baltijos jūroje mikroplastiko problema, pasirodo, galimai daug didesnė nei anksčiau tikėtasi. Svarbių įžvalgų suteikė ne tik projekto metu vykdytų tyrimų Lietuvoje rezultatai - prestižinių The Ocean Race Europe buriavimo lenktynių metu Lietuvos atstovai Ambersail-2 kartu su olandų AkzoNobel Ocean Racing komanda skirtingose Europos jūrose rinko vandens mėginius, kurie parodė, kad Baltijos jūra yra labiausiai mikroplastiku užteršta jūra Europoje. Anksčiau buvo manoma, kad liūdną pirmą vietą šioje srityje turėtų užimti Viduržemio jūra, tačiau Baltijos jūros mėginiuose mikroplastiko buvo net dvigubai daugiau.

*The Ocean Race mokslinės programos žemėlapis su Europos jūrų mikroplastiko mėginių tyrimų rezultatais (šaltinis: The Ocean Race)*

Kodėl Baltijos jūroje atsiduria tiek daug mikroplastiko?

Mokslininkai teigia, kad vienas pagrindinių mikroplastiko kelių į jūrą – nuotekos. Turimais duomenimis, nuotekų valymo sistemos sugaudo apie 85-95% mikroplastiko dalelių, tačiau likusius procentus sudaro dalelės, kurios yra per mažos, kad būtų sustabdomos. Be to, kai kur į vandenį tiesiogiai išleidžiamos nevalytos nuotekos, o po didelių liūčių susidarant potvyniams tokios nuotekos gali pasiekti vandenis ir netyčia.

Gali kilti klausimas – ar su Baltijos jūra besiribojančių šalių nuotekų valymo sistemos daug blogesnės nei kitų Europos šalių? Visai nebūtinai. Prie mikroplastiko problemos čia prisideda ir natūralios Baltijos jūros savybės.

Baltijos jūros baseinas yra kelis kartus didesnis nei pati jūra. Tai reiškia, kad kartu su lietaus, upių ar nuotėkų vandenimis atkeliaujanti tarša tampa nepakeliama gamtai susitvarkyti. Be to, Baltija – labai uždara jūra, minimaliai susisiekianti su pasauliniu vandenynu, tad vandens atsinaujinimas gali užtrukti net kelis dešimtmečius. O plastiko dalelei, plūduriuojančiai Baltijos vandens paviršiuje, šis atsinaujinimas nė motais, tad ji sau gali laukti šimtus metų, kol bus praryta jūros gyvūno ar išmesta į krantą.

*Baltijos jūros gamtinis žemėlapis. Pilkai apvesta teritorija - Baltijos jūros baseinas (šaltinis: Global International Waters Assessment)*

Šiukšlės mūsų paplūdimiuose – ne tik mikroskopinės

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo pristatyti ir kito šiukšles mūsų bei Latvijos pakrantėse tyrusio projekto „Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą“ (trump. ESMIC) rezultatai. Šio projekto metu vykdytų paplūdimio šiukšlių rinkimo akcijų rezultatai parodė, kad pagrindinė šiukšlė teršianti Lietuvos paplūdimius yra cigarečių nuorūkos.

100 metrų paplūdimio atkarpoje daugiausiai nuorūkų buvo rasta Šventosios paplūdimyje: ten suskaičiuotos net 463 nuorūkos.

Cigarečių nuorūkos yra pavojingos aplinkai dėl kelių priežasčių. Visų pirma, cigarečių filtrai dažniausiai yra pagaminti iš sintetinių medžiagų bei irdami prisideda prie jau minėtos mikroplastiko taršos. Taip pat, juos lengvai praryja įvairūs gyvūnai, pavyzdžiui jūriniai paukščiai, palaikydami juos maistu.

Tačiau dar didesnį pavojų kelia iš filtro į aplinką sklindantys chemikalai (pvz. nikotinas, sunkieji metalai, arsenas), kurie yra nuodingi tiek jūros, tiek sausumos gyventojams. Moksliniai tyrimai parodė, kad molingoje žemėje šie chemikalai sklinda lėčiausiai, o smėlyje greičiausiai. Kaip žinome, daugelis mūsų paplūdimių yra būtent smėlingi, todėl ypatingai svarbu juose nepalikti nuorūkų.

Kita ESMIC projekto metu nustatyta populiari šiukšlė buvo plastikiniai maišeliai, saldainių popierėliai ir kitos pakuotės. Šiuo atveju, einant į paplūdimį svarbu prisiminti, kad vėjas ten paprastai yra didelis ir visus atsineštus pakelius ar maišelius reikia saugiai laikyti su savimi ir išsinešti. Pamačius atsidariusią šiukšliadėžę, svarbu ją uždaryti ir nekrauti daugiau šiukšlių nei telpa, kad dangtis tvirtai užsidarytų. Taip susirinkus šiukšles po savęs ir užtikrinus, kad jos negrįš atgal į paplūdimį, visiems bus smagiau ilsėtis švarioje aplinkoje.

Plastikas – jūros dumblių pakeleivis?

Paaiškėjo, kad plastiko dalelės yra linkusios kauptis ant kranto išmestose dumblių sąnašose, kurių mūsų pakrantėse itin gausu. Projekto ESMIC rezultatai parodė, kad jūros dumbliai, kurie galiausiai atsiduria krante, su savimi iš vandens atneša ne tik dalį plastiko – išmestų žvejų tinklų atplaišų, įvairių pakuočių bei jų fragmentų, bet ir mikroplastiko. Šiuo metu atsakymo ką toliau daryti su šiais dumbliais nėra, kadangi jie - svarbi kranto ekosistemos dalis. Tačiau žinios apie reikšmingą plastiko kiekį juose verčia susimąstyti apie mūsų vandenyse egzistuojančią taršą.