Tarptautinės Kosminės Stoties atitikmuo po vandeniu - jau netoli?
Ar ir tavo mintis kartais aplanko futuristinės povandeninių pastatų idėjos? Įsivaizduok - sėdėti prie pietų stalo ir pro langus stebėti povandeninį gyvenimą. Jei tai sužadina tavo vaizduotę, neabejojame, kad bus įdomu susipažinti su naujausiais ypatingo povandeninio statinio, prilygsiančio Tarptautinei Kosminei Stočiai, planais!
Vandenynai ir jūros yra mažiausiai ištyrinėta žemės dalis. Nors sūrus vanduo dengia apie 70% Žemės paviršiaus, mūsų organizmas nėra prisitaikęs nei gerai plaukti, nei kvėpuoti po vandeniu ar ištverti didelį slėgį vandenyno gilumose.
Planuojamos povandeninės tyrimų stoties „PROTEUS” iliustracija. Šaltinis: Fabien Cousteau Ocean Learning Center
Nerti į dideles gelmes, net ir su šiuolaikine technika, vis dar yra nemenkas iššūkis gyventi ant žemės sutvertam žmogui. Tačiau planą, padėsiantį išspręsti šią problemą, pasiūlė garsaus prancūzų vandenyno tyrėjo, okeanografo ir filmų kūrėjo Jacques-Yves Cousteau anūkas - gamtosaugininkas, akvanautas Fabien Cousteau (beje, akvanautas - tai astronauto kosmose atitikmuo po vandeniu!).
Fabien Cousteau kartu su gaminių dizaineriu Yves Béhar pristatė planą pastatyti tarptautinę povandeninę tyrimų stotį pavadinimu „PROTEUS“, prilygstančią Tarptautinei Kosminei Stočiai. Mokslininkai šioje stotyje gyventų nuolatos ir galėtų tyrinėti vandenyną ir jo ekosistemas kiekvieną dieną.
Povandeninės tyrimų stotys nėra nauja idėja. Žmonės jau seniai bando atrasti būdų efektyviau tyrinėti vandenyną. Kelios stotys buvo pastatytos 20-ame amžiuje, o viena iš jų, pavadinimu „Aquarius“, per savo gyvavimo metus yra priėmusi apie 200 mokslininkų.
2014 metais akvanautų grupė, vedama F. Cousteau, mėnesį gyveno „Aquarius“ stotyje ir sugebėjo surinkti duomenis bei atlikti tyrimus prilygstančius įprastam dviejų metų darbui. Taigi, darbo efektyvumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šios stotys yra nepaprastai naudingos vandenynų tyrinėjimui.
NASA NEEMO (Extreme Environment Mission Operations) projekto naras leidžiasi į Aquarius stotį, kur praleido 12 dienų. Šaltinis: NASA
Kodėl tyrimams neužtenka paprasčiausio nardymo?
Nardymas yra neatsiejama vandenynų tyrinėjimo dalis, tačiau ši veikla gali būti pavojinga, jei nesilaikoma griežtų saugos taisyklių. Didžiausią pavojų sukelia slėgių skirtumas, o tiksliau staigus slėgių pasikeitimas. Per greitai kylant į paviršių iš vandens gelmių, kur slėgis yra itin didelis, organizme ištirpusios azoto dujos pradeda plėstis, dėl ko susidaro dujų burbuliukai. Šie burbuliukai gali pažeisti kraujagysles, nervus, smegenis ar raumenis. Kad taip nenutiktų, narai turi kilti lėtai ir darydami kelių minučių trukmės sustojimus. Tačiau tai užima laiko ir neleidžia narui į gelmes nerti daugiau nei porą kartų per dieną.
Povandeninėse stotyse tokios problemos nėra, nes išnyksta staigus slėgio pokytis: slėgis stotyje ir vandenyje yra toks pat, todėl akvanautai vandenyje gali praleisti daugiau laiko ir nerti dažniau, taip atlikdami tyrimus nors ir visą dieną, kasdien.
O kuo ypatinga bus naujoji „PROTEUS“ stotis?
„PROTEUS“ bus ypatinga tuo, kad ji bus didesnė ir modernesnė nei prieš tai buvusios stotys. Joje galės gyventi iki 12 žmonių („Aquarius“ galėjo apgyvendinti tik šešis), ir ji bus keturis kartus didesnė nei bet kuri kita prieš tai pastatyta stotis (Naujosios „PROTEUS“ plotas sieks 371 m²). Panašiai kaip ir Tarptautinė Kosminė Stotis, „PROTEUS“ bus sumontuojama ir išmontuojama dalimis.
Viduje bus įrengtos laboratorijos, virtuvė, miegojimo vietos ir apžvalgos taškai. Taip pat planuojama naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius. Pavyzdžiui, ypatingas dėmesys yra skiriamas energijos gavimui pasitelkiant temperatūros pokyčius tarp vandens gelmių ir paviršiaus. Nors šiuo metu tai nėra plačiai naudojama, šis procesas, vadinamas vandenyno šiluminės energijos konversija (angl. ocean thermal energy conversion), šiam projektui galėtų būtų labai palankus energijos šaltinis.
Planuojamos povandeninės tyrimų stoties „PROTEUS” iliustracija. Šaltinis: Fabien Cousteau Ocean Learning Center
Ar jau galiu ruoštis kelionei į „PROTEUS“?
Panašiai kaip astronautams, norintiems patekti į šį jūros tyrėjų rojų reikės specialaus pasirengimo, t. y. tapti akvanautais. Šioje stotyje veiks 3 atmosferų slėgis, kuriame cheminės reakcijos vyksta visai kitaip, nei mums įprastoje aplinkoje. Toks slėgis kai kurias medžiagas (pvz. deguonį) paverčia nepaprastai pavojingomis. Vien toks mums įprastas procesas kaip maisto gamyba šiose sąlygose kelia dideles komplikacijas. Tačiau čia ir vėl pasitarnaus pamokos iš astronautų gyvenančių Tarptautinėje Kosminėje Stotyje.
Pirma „PROTEUS“ stotis bus statoma netoli Kiurasao salos Karibų jūroje, 18 m gylyje, tačiau jau ieškoma ir kitų vietų Europoje bei JAV, kur ateityje galėtų atsirasti kitos stotys. Planuojama, kad pirmoji stotis netoli Kiurasao bus parengta naudojimui 2026 metais.
„PROTEUS“ žada stiprų proveržį vandenyno tyrinėjimo srityje - tiek ieškant naujų organizmų rūšių, tiek aiškinantis kaip veikia vandenyno ekosistemos. Mes jau nekantraujame pamatyti, kaip šie planai virsta realybe!
Šaltiniai:
https://www.fabiencousteauolc.org/proteus
https://www.dezeen.com/2020/07/22/proteus-underwater-architecture-yves-behar/
