Koks jausmas atsidurti bangininių ryklių puotoje?

_MG_1573%2B%25282%2529.jpg

Pasakoja Rimantė Balsiūnaitė - aplinkos mokslų magistrantė, nardytoja ir viena iš po bangom įkūrėjų

 

Filipinų jūroje ateina vakaras. Žvejo laivelyje esame trise: aš, mano kolegė ir žvejys, kuris padeda mums rasti bangininį ryklį. Šiandien jūra rami, nematyti nei vienos bangelės. Mes ieškome bangininių ryklių tam, kad galėtume nufotografuoti ant jų šonų esantį raštą, kuris padeda identifikuoti kiekvieną individą. Visų ryklių nuotraukos yra sukeliamos į specialią sistemą, kurioje nurodoma ryklio aptikimo lokacija. Jei tas pats individas per kažkiek laiko yra matomas kitoje vietoje, galima nuspėti gyvūno migracijos kelią. 

 

Bangininiai rykliai yra didžiausios pasaulio žuvys, o minta vienais mažiausių vandenyno gyventojų - planktonu.

Neradę ryklio ruošiamės suktis atgal, kai staiga iš vandens išnyra pelekas tolygus mūsų irklui. “Tikitiki”, - šaukia žvejys, o mes su kolege šokame į vandenį beveik apversdamos jo valtį. Vandenyje nieko nematyti, nes aplink pilna planktono. Planktonas - pagrindinis bangininių ryklių maistas, ir šiuo metu mūsų ryklys vakarieniauja. Staiga man prieš akis išnyra didelė pražiota burna ir vos matomos ryklio akys.

Sprunku į šoną, kur mane pasitinka dar viena pražiota burna, mūsų prieš tai matyto ryklio kompanionas. Neriu gilyn, o čia link manęs elegantiškai plaukia dar vienas marguolis. Vyksta bangininių ryklių puota, ir aš trumpai pasidžiaugiu, kad žmogui šie gyvūnai nėra pavojingi. 

Nuotr. autorius: Michel Fakhoury

Nuotr. autorius: Michel Fakhoury

 

Bangininiai rykliai yra didžiausios pasaulio žuvys, neretai siekiančios 10 metrų ilgį, o minta vienais mažiausių vandenyno gyventojų - planktonu. Jie vadinami bangininiais dėl savo dydžio, bet biologiškai šie gyvūnai yra rykliai filtruotojai. Jie yra tiek seklumų tiek gilumų gyventojai, apie kuriuos pasaulyje žinoma labai mažai. Pavyzdžiui, mokslininkai iki šiol nežino, kur yra bangininių ryklių veisimosi vietos. 

Padariusios kelias dešimtis ryklių nuotraukų ir išsekusios, bet laimingos grįžome į valtį. Buvimas šalia didžiųjų vandenyno gyvūnų jų natūralioje aplinkoje yra didžiulė privilegija, kuri padeda pasijusti labai mažam ir nereikšmingam bei suprasti, kokioje nuostabioje, spalvotoje ir nenuspėjamoje aplinkoje mes gyvename.

Nuotr. autorius: Michel Fakhoury

Nuotr. autorius: Michel Fakhoury

 
Previous
Previous

Jūrų teisininkas: jūros dugno kasyba ir su tuo susiję pavojai

Next
Next

Ką veikia ruoniai? Gyvenimas ir darbai ruonių kolonijoje