Jūrų teisininkas: jūros dugno kasyba ir su tuo susiję pavojai
Pasakoja Kristijonas Draugelis - aplinkos teisininkas Aplinkos Apsaugos Agentūroje, besispecializuojantis jūrų teisėje
Būtų labai netikėta, jei jūros dugnas ar jo kasyba ką nors reikštų įprastam skaitytojui. Atrodo, kam gali rūpėti kažkas, kas yra ar vyksta ties 200 metrų ir giliau po vandeniu? Daugeliui net ir sunku įsivaizduoti 200 metrų gylį, kuris būtų lyg du kartu sudėti futbolo stadionai. Na, o aš jau kelis metus tuo gyvenu ir tai vadinu savo didžiausia akademine aistra. Akademine, nes tai prasidėjo universiteto suole ir tęsiasi jau keli metai po.
Visada jutau silpnybę gamtai, buvimas lauke visada buvo mielesnis už uždaras erdves, o laiką mieste visada keisdavau buvimu parke ar prie ežero. Bet kai atėjo metas konstruotis savo karjeros kelią, nusliuogiau ten, kur gamta menkai kam rūpi – tapau teisininku. Tačiau ilgam iš kelio neišklydau ir viskas, kas man rūpėjo teisėje buvo apie gamtą, o ypač apie jūras.
Taip atradau jūrų teisę, kuri trumpai drūtai apima viską, kas susiję su jūromis. Taigi, visi mano baigiamieji darbai buvo apie jūrų teisę, o paskutinysis - apie jūros dugną ir jo kasybą.
Povandeninis kalnas Vailulu'u (Ramusis vandenynas). Nuotr. šaltinis: Vailulu'u 2005 Exploration, NOAA
Taip, galima sakyti, atsidūriau jūros dugne, nes nėra dienos, kai nepasižiūriu ir nepasidomiu kas tenai vyksta. O vyksta nedideli, bet reikšmingi pokyčiai, kurie turėtų būti svarbūs ir įdomūs ne tik man. Pavyzdžiui, dėl šių priežasčių:
Mineralai ir kiti gamtiniai ištekliai jūros dugne
Jūros dugne yra gausybė gamtinių išteklių. Mineralai ir juose esantys metalai yra ir bus reikalingi mūsų dabartinei technologijų evoliucijai ir jos tolesnei pažangai - pavyzdžiui, baterijoms mūsų elektriniuose automobiliuose. Sausumoje šių išteklių sparčiai mažėja, tad jūros dugno kasimas atrodo vis patrauklesnė idėja.
Jūros dugno ištekliai priklauso visiems
Kaip taisyklė, gamtos ištekliai dažniausiai turi konkrečius savininkus. Visgi jūros dugne esantys mineralai priklauso visai žmonijai. Toks teisinis reguliavimas buvo sukurtas dalinai tam, kad ekonomiškai stiprios ir išsivysčiusios valstybės neužgrobtų šių išteklių.
Jūros dugno kasyba reikalauja didelių technologinių ir ekonominių resursų, kurių besivystančioms ir mažai išsivysčiusioms valstybėms paprastai trūksta. Todėl jūros dugno ir jo išteklių pripažinimas bendru žmonijos paveldu („The Common Heritage of Mankind“) leido sukurti mechanizmą, kuris turėtų užtikrinti jų naudingumą visoms šalims ir visai žmonijai. Tam tikslui buvo įkurta Tarptautinė jūrų dugno institucija, kuri ir kontroliuoja jūros dugno kasybą.Kasybos žala vandenyno ekosistemoms
Akivaizdu, kad jūros dugno kasyba turi poveikį vandenynų ir jūrų faunai ir florai. Be tiesiogiai padaromos žalos kasybos technikai važinėjant ant jūros dugno, taip pat yra išskiriama garsinė, šviesos tarša ir dideli kiekiai dugno nuosėdų. Nuosėdos laikomos ypač pavojingomis, nes nusėsdamos jos užklos daugybę jūros organizmų dideliu spinduliu aplink kasybos teritorijas. Neturėtų būti sunku įsivaizduoti, kas nutiks palaidotiems organizmams. Ypatingas pavojus kyla nejudriems bei tiems, kurie minta filtruodami maisto daleles iš vandens. Negana to, jūros dugno kasyba nėra apsaugota nuo avarijų ir nelaimių, kurios neretai atsitinka ir vykdant kasybą bei išteklių išgavimą sausumoje.
Mangano konkrecijos jūros dugne - vienas iš išteklių, keliančių kasybos įmonių susidomėjimą. Nuotr. šaltinis NOAA
Galbūt jau kirba klausimas, jei jūros dugno kasyba yra tokia reikšminga, kaip apie tai nieko negirdima viešai? Nors apie jo išteklius žinoma jau seniai, tik prieš beveik 30 metų įsigaliojo Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencija, kuri nustatė jūrų zonas ir svarbiausias jų naudojimo gaires - tiek jūros dugno, tiek atviros jūros virš jo. Tačiau svarbiausia priežastis, kodėl apie jūros dugno kasybą nėra girdima yra tai, kad labai ilgą laiką paprasčiausiai nebuvo technologijų, reikalingų išgauti iš jūrų gelmių išteklius, kurie kartais slepiasi keturių ir daugiau kilometrų gylyje - arba tokios technologijos buvo per brangios.
Tačiau situacija keičiasi ir reikalingos technologijos bei teisinis reguliavimas jau beveik čia. Įvairūs bandymai ir tyrimai vyksta nuolatos ir neabejotina, kad neprabėgus porai metų turėsime pirmas komercines jūros kasybos kampanijas. O tada kampelį, kuriame jūros dugnas nebūtų kasamas, tikėtina, bus sunku surasti. Tik išlieka klausimas - ar tai atneš naudą žmonijai, ar tai nuskurdins jūros dugną ir bioįvairovę?
Į šitą ir daugelį kitų klausimų dar neturiu tiesaus atsakymo, bet jei įdomu sužinoti daugiau apie jūros dugną - sekite mano blogą adresu deepseabed.online, kuriame apžvelgiama viskas, kas svarbu ir nauja apie jūros dugną ir jo kasybą anglų kalba.
