Jūrinių vėžiagyvių įkvėpti klijai žaibiškai stabdo kraujavimą

Jūros organizmų bioįvairovė neretai tampa naujų mokslinių išradimų įkvėpimo šaltiniu. Taip atsitiko ir su ūsakojais vėžiagyviais - smulkiais jūros gyvūnais, kurių išskiriamos medžiagos suteikė puikių minčių medicinos technologijų kūrėjams.

Galbūt teko matyti jūros išmestą akmenį, medžio šaką ar net šiukšlę apkibusią apvaliomis kalkingomis plokštelėmis su skylute viduryje? Jei taip, tai buvo ne kas kitas kaip ūsakojai vėžiagyviai. Jei pabandytum tokią kriauklę atplėšti nuo paviršiaus - vargiai pavyktų. Šie bio-klijus išskiriantys smulkūs gyvūnai tvirtai prilimpa netik prie uolų ar laivų, bet ir prie slidžių jūros gyvūnų, tokių kaip banginiai ar vėžliai, kūno paviršiaus. Šių super klijų paslaptis - lipidų (riebalingų molekulių) mišinys, kuris pirmiausiai pašalina nuo paviršiaus prikibti trukdančius teršalus ir taip leidžia kibioms baltyminėms medžiagoms ilgam prilipdyti gyvūno kriauklę.

Taigi, kuo šis ūsakojų gebėjimas patraukė medicinos dėmesį? Pasirodo, jei lyginame kraujuojantį organą su slidžiu paviršiumi, prie kurio tvirtinasi ūsakojai, kraujas taip pat gali būti laikomas “užterštu” paviršiumi, nes yra sudarytas ne tik iš skysčio, bet ir iš kraujo ląstelių. Norint gerai prilipinti klijus, kraujo ląstelės turi pirmiausiai būti pašalintos nuo paviršiaus - panašiai, kaip minėti vėžiagyviai iš pradžių pašalina jiems trukdančius teršalus lipidų mišinio pagalba.

Pasisėmę idėjų iš ūsakojų vėžiagyvių išskiriamų junginių, Masačusetso Technologijų Universiteto (angl. trump. MIT) mokslininkų komanda sukūrė panašų medžiagų mišinį, kuris geba suklijuoti kraujuojančius organus vos per kelias sekundes!

Pakaitalu paviršius valančiam ūsakojų lipidiniam mišiniui šiuo atveju tapo dažnai medicinoje naudojamas silikono aliejus. Silikono aliejui nuvalius organo paviršių, pagal ūsakojų modelį sukurti bio-klijai buvo 8 kartus tvirtesni už iki šiol šiems tikslams chirurgų naudojamus produktus. Tokie nauji klijai būtų ypač svarbūs stabdant stiprias kraujosruvas, ką dabartiniais metodais atlikti sudėtinga. Taigi, tyrimų rezultatai leidžia suprasti, kad šis vandenyno bioįvairovės įkvėptas išradimas - daug žadantis ateities medicinai.

Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41551-021-00769-y