Kaip Baltijos jūrą veikia invazinės rūšys?
Autorė: Adolfina Zaidė
Ar yra tekę kur nors keliauti laivu? O užsisakyti prekių iš užsienio? Apie 80% visų pasaulio prekių yra transportuojama laivais [1]. Tai yra sąlyginai greitas, pigus ir mažiausiai anglies dioksido išmetantis transportas, tačiau dėl jo ekosistemos visame pasaulyje susiduria su kita problema – bioinvazijomis.
Per pastaruosius šimtmečius pasaulyje suaktyvėjo žmonių migracija, kuri padarė įtaką ir rūšių pasiskirstymui. Skirtingos vandens gyvūnų rūšys laivais atkeliauja į joms nebūdingas teritorijas ir esant palankioms sąlygoms ten įsitvirtina. Labai dažnai taip nutinka dėl laivuose esančių balastinių vandenų, kuriuos laivas plukdina iki kelionės tikslo ir išleidžia prisišvartavęs uoste. Tokiu būdu balastiniame vandenyje buvę organizmai atkeliauja į naują aplinką, kurioje arba išgyvena, arba ne [2]. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad atsiradusios naujos rūšys daro teigiamą įtaką, nes didina rūšinę įvairovę, bet realybėje naujas svetimkraštis organizmas dažnai sukelia daug problemų vietinėms ekosistemoms.
„Mes galime tik įsivaizduoti, kokią sumaištį gali sukelti naujo padaro įsiveržimas į šalį, kol vietiniai gyventojai prisitaikys prie ateivio sugebėjimų ir galios“, – Čarlzas Darvinas, 1834 m.
Invazijos neapleido ir Baltijos jūros. Viena iš žymesnių – juodažiočio grundalo (lot. Neogobius melanostomus) invazija. Manoma, kad ši dugninė žuvis pas mus atkeliavo iš Ponto-Kaspijos regiono dar 2002 m. [3] su laivų balastiniais vandenimis ir 2011 m. jos populiacijos augimas Lietuvos priekrantėje tiesiog sprogo.
Šiuo metu juodažiotis grundalas yra dominuojanti žuvų rūšis mūsų priekrantėje, o dažniausiai ją sutikti galima prie Baltijos jūros riedulynų, kurie formuoja rifus, mat ant jų auga midijos (lot. Mytilus edulis trossulus), kurias taip mėgsta ši žuvis. Mokslininkų skaičiavimais, staigiai išaugus juodažiočio grundalo populiacijai, mūsų rifai neteko kone visų ten augusių midijų, o dėl to ryškiai sumažėjo ir kai kurių paukščių, pvz., ledinių ančių (lot. Clangula hyemalis) populiacija bei mitybos įpročiai [4]. Nepaisant to, šios invazinės žuvies populiaciją reguliuoti šiek tiek padeda Plazės gamtiniame rezervate esanti kormoranų (lot. Phalacrocorax carbo) kolonija, kurios mitybinį racioną daugiausiai sudaro būtent Baltijos jūroje pagautas juodažiotis grundalas.
Juodažiotis grundalas (lot. Neogobius melonostomus), nuotr.: Eric Engbretson
Žymėtasis vėžys (lot. Pacifastacus leniusculus), nuotr.: Wikimedia Commons
Deja, bet juodažiotis grundalas nėra vienintelė invazinė rūšis Lietuvos vandenyse. Susirūpinimą kelia žymėtasis (lot. Pacifastacus leniusculus) ir rainuotasis (lot. Orconectes limosus) vėžys, kurie „išstumia vietines rūšis, užima jų buveines ir platina vietiniams vėžiams mirtiną marą, kuriam patys yra atsparūs“. Iš smulkesnių vėžiagyvių invazinėmis laikomos ežerinė mizidė (lot. Paramysis lacustris), gauruotoji (lot. Dikerogammarus villosus) ir kietašarvė (lot. Pontogammarus robustoides) šoniplaukos, kurios gausiai plinta ir išstumia vietines rūšis [5].
Svarbu paminėti, kad ne visos nevietinės rūšys yra invazinės! Rūšis laikoma invazine tik tada, kai sparčiai plinta, nustelbia vietines rūšis, užima jų vietą ir mažina bioįvairovę [5].
Kaip spręsti bioinvazijas?
Bioinvazijos – viena iš svarbiausių gamtosauginių problemų pasaulyje, kuri atsirado dėl žmogaus noro keliauti ir gabenti prekes. Deja, bet atšaukti ar lengvai ištaisyti to, kas pas mus jau įsitvirtino, negalime, tačiau tikrai galime pabandyti sumažinti invazinio gyvūno populiaciją.
Ar mėgsti žuvį? Norint atstatyti Lietuvos priekrantės rifus, vietiniai plėšrūnai turėtų į savo meniu dažniau įtraukti ir juodažiotį grundalą, o žmogus – galingiausias plėšrūnas pasaulyje. Galime paimti pavyzdį iš Latvijos, kur šios žuvys gaudomos be apribojimų ir pardavinėjamos vietinėse parduotuvėse bei dideliais kiekiais siunčiamos į Juodosios jūros regioną [6].
Šaltiniai:
1 – https://www.statista.com/topics/1728/ocean-shipping/#topicOverview
2– https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7045714/
3 – https://zuv.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2023/10/d0I5p4y0wg4.pdf
4 – https://aaa.lrv.lt/lt/naujienos/grundalas-keicia-baltijos-juros-rifo-buveines/
5 – https://aad.lrv.lt/lt/konsultacijos/atmintines/gyvunai/invazines-rusys/
6 – https://si.se/en/why-should-more-people-in-the-baltic-sea-region-eat-goby-fish/
