Vandenyno ABC: Kodėl bąla koraliniai rifai?
Galbūt teko girdėti apie vis dažniau pasireiškiančius masinius koralų išblukimus žymiajame Australijos Didžiajame Barjeriniame Rife? Koralinių rifų blukimas - opi šių dienų vandenyno problema, kylanti dėl klimato kaitos. Tačiau kas tai per procesas ir kaip jis vyksta?
Pirmiausiai svarbu žinoti, jog koralinius rifus formuoja smulkūs, sėslūs, kolonijomis gyvenantys medūzų giminaičiai - koraliniai polipai. Kiekvienas polipas turi savo išorinį kalcio karbonato skeletą, todėl bendra šių polipų kolonija - koralinis rifas - yra pakankamai tvirta, uolieną primenanti struktūra.
Koraliniai rifai būdingi šiltoms, saulėtoms Žemės vietoms ir yra randami sekliame jūros vandenyje, kur patenka daug saulės šviesos. Kam šiems nejudriems koraliniams polipams reikalinga saulės šviesa? Ogi svarbu paminėti, kad po išoriniu polipo skeletu kartu gyvena ir mažytis dumblis. Ir gyvena šie organizmai draugiškai, atnešdami vienas kitam naudą - toks reiškinys gamtoje vadinamas mutualizmu:
Polipas su savo skeletu suteikia saugią vietą dumbliui, o be to, kvėpuodamas išskiria anglies dioksidą (CO2).
Polipo „įnamis” dumblis - lyg augalas vykdo fotosintezę, tad šio proceso metu sunaudoja polipo išskirtą CO2 ir tuo pačiu teikia jam pagamintą deguonį bei maistą. Patogūs mainai!
Koraliniai polipai su iškištais čiuptuvėliais (nuotr. aut. Nick Hobgood)
Be to, pasirodo, kad už didelę dalį rudų, rusvų ir auksinių koralinių rifų atspalvių atsakingi yra būtent juose gyvenantys dumbliai. Taigi, grįžtant prie klausimo apie koralų blukimą - šis reiškinys įvyksta, kuomet koraliniai polipai netenka savo dumblių. Na, iš tiesų, polipai patys tampa priversti jų atsikratyti. Kodėl?
Šie dumbliai, nors mėgsta šilumą, taip pat turi savo limitą. Kuomet vanduo pasidaro per šiltas, jų organizmai sutrinka ir ima išskirti toksiškus junginius. Žinoma, pavojingus toksinus išskirti pradėjęs „įnamis” koralinio polipo tikrai nedžiugina, tad jam belieka dumblį paprasčiausiai išspjauti. Deja, be šio bendradarbiavimo - mutualizmo - koralai ne tik netenka savo spalvų ir pasidaro balti, tačiau kartu ir netenka savo maisto šaltinio. Jei nesusidaro tinkamos sąlygos dumbliams grįžti, koralų energijos kiekis mažėja, jie pasidaro labiau pažeidžiami ligų ir ilgainiui gali žūti.
Koralinis rifas pietų Japonijoje prieš ir po išblukimo
2020-aisiais Didžiajame Barjeriniame Rife įvyko kol kas didžiausias užfiksuotas masinis koralų blukimas. Šio įvykio metu net ketvirtis milžiniško rifo, laikomo vienu iš septynių gamtos pasaulio stebuklų, patyrė kritinį išblukimą. Be to, nustatyta jog nuo 1995-ųjų metų jau išmirė apie pusė šio rifo koralų.
Taigi, klimato kaita kelia milžinišką grėsmę šių itin produktyvių ekosistemų išlikimui. Vilties suteikia mokslininkų atrastos karštį toleruojančios koralų populiacijos, pavyzdžiui, Raudonojoje jūroje. Bandoma aiškintis, kaip šie koralai atlaiko aukštas temperatūras ir kaip būtų galima padėti tą padaryti kitiems koraliniams rifams.
Domina su koralinių rifų blukimu susipažinti giliau? Rekomenduojame įspūdingą dokumentinį filmą „Chasing coral” (2017), kuriuo Netflix nemokamai pasidalinio Youtube kanale!
