Vandenyno ABC: Kas tas fitoplanktonas?
Fitoplanktonas - mikroskopiniai vandens paviršinėje dalyje plūduriuojantys dumbliai.
Kaip ir augalai sausumoje, šie dumbliai vykdo fotosintezę - procesą, kurio metu naudojant saulės energiją iš aplinkos sugeriamas CO2 (vienos iš šiltnamio efekto dujų) bei išskiriamas deguonis, kuriuo kvėpuojame.
Todėl ir žodžio fitoplanktonas pirmoji dalis - fito (gr. phyto) - reiškia augalą. Na, o planktonu paprasčiausiai vadinami smulkūs vandenyje plūduriuojantys organizmai.
Nepaisant mažo jų dydžio, šie vandens dumbliai atsakingi už bent pusę Žemės atmosferoje esančio deguonies - tad galima teigti, jog kas antras įkvėpiamas oro gurkšnis tave pasiekia vandenyne gyvenančio fitoplanktono dėka.
Be to, šių mažyčių dumblių žydėjimai nudažo didelius vandenyno plotus ir dažnai yra net matomi iš kosmoso!
Fitoplanktono žydėjimas Baltijos jūroje užfiksuotas iš kosmoso (nuotr. šaltinis: NASA)
Fitoplanktonu prasideda absoliuti dauguma jūrinių mitybos grandinių. Juo minta smulkūs vandenyje plūduriuojantys gyvūnėliai - zooplanktonas, o šiuo zooplanktonu minta didesni gyvūnai, pavyzdžiui įvairios žuvys ir netgi milžiniški banginiai.
Taigi, fitoplanktonas - pagrindinis vandenyno „žolėdžių" maistas, tad nuo jo kiekio priklauso ir toje vietovėje išgyventi galinčių jūros gyvūnų kiekis.
Įvairūs fitoplanktoną sudarantys mikroskopiniai dumbliai (nuotr. šaltinis: NASA)
Kai fitoplanktono trūksta - blogai. Tačiau kartais kai jo susikaupia per daug - irgi negerai. Vietose, kur patenka ypač daug azoto bei fosforo (pvz. iš ūkinių nuotekų), reikalingų fitoplanktono augimui, dumblių prisiveisia tiek, kad vanduo “sužydi” bei prasideda procesas, vadinamas eutrofikacija.
Šio proceso metu, dėl dumblių gausos saulės šviesa nebepatenka į gilesnius vandenis, tad ten fotosintezė sustoja. Be to, dumblio gyvenimo laikas trumpas, o žuvę dumbliai smenga gilyn į dugną, kur juos skaido bakterijos, sunaudodamos dar daugiau deguonies. Taip jūrose vystosi bedeguonės negyvosios zonos.
Baltijos jūra - viena labiausiai paveiktų eutrofikacijos (nuotr. šaltinis - NASA)
Viena didžiausių negyvųjų zonų pasaulyje, deja, turime Baltijos jūroje, kurioje eutrofikacija jaučiama itin stipriai.
Daugiau apie vandens žydėjimą ir negyvųjų zonų susidarymą - Mokslo sriubos Po bangom epizode, kuriame Rimantė nėrė į Kuršių marias bei lankėsi Klaipėdos Universiteto Jūros Tyrimų Institute:
