Jūros kvapas ir organizmai, gaminantys debesis

Ar kadanors atkreipei dėmesį į savitą jūros kvapą? Šis keistas, bet visai malonus (bent mums!) kvapas ne tik leidžia suprasti, kad esame netoli pajūrio, bet ir skleidžia jūriniams paukščiams žinią apie progą gerai pasimaitinti. Be to, jis susijęs ir su debesų gamyba! Ir šio kvapo šaltinis – visai ne sūriame vandenyje esančios druskos.

Copy of Po Antarktidos ledu (3).png

Pagrindinė medžiaga, kuri asocijuojasi su jūros kvapu, yra dimetilsulfido dujos (neišsigąsk šio žodžio, galime jį pakeisti tiesiog trumpiniu DMS). Jos neišsiskirtų be jūros organizmų tarpusavio ryšių.


Šių dujų pirmtakas DMSP randamas kai kurių mažyčių jūrinių dumblių – fitoplanktono – sudėtyje¹. Kiek didesni organizmai – zooplanktonas – maitinasi šiais mikroskopiniais dumbliais ir savo burnomis draskydami jų ląsteles išleidžia DMSP į vandenį. Tuomet, šiuo junginiu nieko nelaukusios ima misti jūrinės bakterijos. Bet pasirodo, DMSP nėra lengviausiai virškinamas maistas – tad galiausiai bakterijos į atmosferą išleidžia dujas - minėtąjį dimetilsulfidą, arba DMS, kurį asocijuojame su jūros kvapu.  

Pajutę DMS kvapą, jūros paukščiai gauna žinią, jog zonoje iš kurios šis kvapas sklinda turėtų būti gausu žuvies². Jūroje maistas nesimėto visur, tad jei kažkur yra daug planktono, kaipmat atsiras ir juo mintančių žuvų. O proga užkąsti šių žuvų būtinai pasinaudos jūriniai paukščiai. Beje, panašu, kad pagal DMS kvapą maistą aptinka ir dar ne viena jūros gyvūnų rūšis, tarp jų - jūros vėžliai³. Viena problemėlė - plastikas, esantis vandenyne, pritraukia DMS išskiriančius organizmus ant savo paviršiaus ir taip ima skleisti šį kvapą, potencialiai pritraukdamas ir suklaidindamas jūros gyvūnus. Pavyzdžiui, jūros paukščiai ypač linkę praryti plastiką, skleidžiantį DMS kvapą⁴.

This is the concentration of carbon dioxide found in our atmosphere as of May 2020. It is the highest it has been in human history. (1).png

Tačiau šis junginys turi ir klimatinę svarbą. Galbūt skamba neįtikėtinai, tačiau jis labai reikalingas debesų formavimuisi. Debesis sudarantiems lašeliams formuotis būtinas paviršius, ant kurio jie galėtų „nutūpti“. Šį paviršių suteikia ore pakibusios smulkios dalelės, vadinamos aerozoliais. Įvairūs sieros junginiai, kuriais virsta į atmosferą patekęs DMS, yra labai svarbūs aerozoliai – tad jų dėka, lašeliai danguje kondensuojasi ir virsta į debesis⁵.

Na, o debesys, aišku, glaudžiai susiję su klimato reguliavimu – jie nepraleidžia dalies Saulės spindulių, taip mažindami Žemės įkaitimą. Daugiau debesų – mažiau kyla temperatūra. Ar galėjai įsivaizduoti, kad mikroskopiniai dumbliai daro įtaką planetos klimatui? 

Šaltiniai: [1] [2] [3] [4] [5]

Previous
Previous

Vandenyno ABC: Klimato kaita - natūralu?

Next
Next

Velykos po bangom: įdomiausi jūros gyvūnų kiaušiniai